Baimė ir nežinojimas ką daryti kai krizė užvaldė finansų pasaulį, kas sekanti kartą parodo ant kiek pažeidžiamos yra stambiosios įmonės sunkiąją minutę. Nors 2008 metai buvo turtinti nematytiems bankrotams ir praradimams, nuosmukiai finansų sektoriuje įvyksta reguliariai ir išsilaikiusioms kompanijoms yra naudinga atnaujinti savo atmintyje praeities pamokas, prieš pradedant ateičiai planuoti.
Išanalizavus ekonominius nuosmukius per pastaruosius 28 metus, mes galime matyti kaip juos pergyveno didelės įmonės, kurios užsiima bankine veikla, finansinių aktyvų valdymu, draudimu, investicijomis ir specializuotomis finansinėmis paslaugomis. Pagrindinė išvada: negalima laukti, kol griausmas nugriaus ir pasitikėti savo meistriškumu ir sėkme. Palankiais periodais, kompanijos gali – ir turi – priimti adekvačius saugumo sprendimus, kad apsaugoti save ir savo akcininkus nuo katastrofinių pralaimėjimų.
Kompanijos su dideliu skaičiumi turėtojų įprastų akcijų greičiau susigrąžiną prarastas pozicijas, negu firmos su apribotu akcininkų ratu. Strateginiai investuotojai dažniausiai neparduoda savo akcijų. Todėl kuo daugiau kompanijos akcijų yra laisvojoje apyvartoje, tuo šie popieriai daugiau turi vertės ir žymiai geriau atspindi trumpalaikius rinkos svyravimus. Blogos žinios priveda prie staigaus kainų kritimo, geros – prie staigaus augimo.
Kaip bebūtų sunku, valdytojai turi siekti išsaugoti nepriklausomumą ir nesileisti viliojimui parduoti kompaniją strateginiam akcininkui. Priešingu atveju kompanijai bus daug sunkiau atsistoti ant kojų po sekančios finansinės krizės.
Palaikyti savo akcijų laisvąją apyvartą – toli gražu ne paskutinis vienintelis būdas, su kuriuo pagalba finansinio sektoriaus kompanijos gali išsilaikyti krizės buvimo laikotarpyje. Štai dar pora vertingų patarimų: vienais reikėtu pasinaudoti iki nuosmukio pradžios, kitais – kai jis jau pasibaigė.
Ką daryti krizei ateinant
Subalansuoti produktų ir paslaugų asortimentą. Nereikia suteikti didelio dėmesio mažai pelningiems produktams, arba reikia juos išlyginti su produktas, kurie atneša didelį pelną. Jie padės Jums išsilaikyti ant denio sunkiais laikais.
Bankai, kurie demonstravo gerus rezultatus ankstyvių etapų laikotarpyje esančioje krizėje, kai jau krito paklausa jų paslaugoms, vidutiniškai gaudavo dešimt procentų savo pelno, šalyse už ribų šiaurės Amerikos ir vakarų Europos, o jų mažiau sėkmingi konkurentai – tiktai keturis procentus. Universalus bankinio aptarnavimo modelis ( kai viename skyriuje aptarnaujami fiziniai ir juridiniai asmenys ), kuris jau tvirtai įsitvirtino kaip pagrindinis, padeda bankams gauti pajamas nuo kelių šaltinių, o reiškiąs suskirstyti rizikas.
Sukurti finansinę pagalvę. Sukaupti tam tikrą rezervinį kapitalą – brangi atrakcija. Bet kaip parodė kai kurių įmonių patirtis, joms tai padėdavo išlikti sausiems, turint atsarginių pinigų.
Ką daryti esant krizei
Palikti buvusiąją valdymo struktūrą. Kai kompanijos sujungdavo dvi skirtingas pagal rangą žmonių funkcijas ir priskirdavo vienam žmogui, arba atvirkščiai – atnešdavo negatyvias pasekmes. O tiems, kurie keitė valdymo sistemą, pavyko išsaugoti savo įmones nuo didelių nesėkmių.
Pastoviai išmokėti dividendus. Kompanijos, reguliariai paskirstydamos dividendus, krizės pikui esant turėjo mažesnius praradimus – neįskaitant atvejų, kai jiems reikėjo mobilizuoti kapitalą.
Nereikia pripumpuoti pinigais kompanijas su žema kapitalizacija. Fondų rinka tokius veiksmus interpretuoja kaip aliarmo signalą.
Aišku, visiems mums daug lengviau sekti ” patarimus esant juodai dienai “, negu ruoštis krizei iš anksto. Labai sunku daryti struktūrinius pakeitimus, jeigu tuo momentu kai pas konkurentus yra didelio pelno projektai. Tačiau įvairios organizcijos strategijoje visada turi būti atsižvelgiama į galimą busimą krizinę situaciją. Net esant labai finansiškai pelningiems laikams, vadovams reiktų atsižvelgti į savo sprendimus, kurie gali net labai įtakoti kompaniją krizės laiku ir po jos. Čia nesakoma, kad šokiai pasibaigė, tiesiog patarimas – ankščiau pagalvoti iki linksmai muzikai užtylant.
