Įstojimo į Europos sąjungą reikalavimai

Kad įstoti į Europos sąjungą, šalis kandidatė privalo atitikti Kopenhagos reikalavimams. Kopenhagos kriterijai – įstojimo kriterijos į Europos sąjungą buvo priimti 1993 m. birželio mėn. esant Europos Tarybos susirinkimui Kopenhagoje, o patvirtinti buvo 1995 m. gruodžio mėn. esant Europos Tarybos susirinkimui Madride. Kriterijos reikalauja, kad valstybėje būtų demokratiški principai, laisvės principai ir žmogaus teisių pagarba, o taipogi valdingos valstybės principas. Taipogi šalyje privalo būti sąlygos ekonomikos konkurencijai, pripažįstamos bendros taisyklės ir ES standartai, įtraukiant valstybės atsakomybę už politinius tikslus, ekonominius ir valiutinės sąjungos.

Europos sąjunga: Plėtimosi Europos sąjungos istorija

• 1957 03 25 : Belgija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancūzija.
• 1973 01 01 : Didžioji Britanija, Danija, Islandija
• 1981 01 01 : Graikija
• 1986 01 01 : Ispanija, Portugalija
• 1995 01 01 : Austrija, Suomija, Švedija
• 2004 05 01 : Vengrija, Kipras, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Čekija, Estija

Europos sąjunga: Pagrindiniai įvykiai Europos sąjungos plėtime:

• 1951 – Paryžiaus sutartis ir sukūrimas anglies ir plieno Europinio bendradarbiavimo.
• 1957 – Romos sutartis ir sukūrimas Europietiškų ekonominių bendrijų.
• 1967 – sutartis dėl susivienijimo, dėl kurio rezultate buvo sukurta vieninga taryba ir vieninga Komisija trims europinėms bendrijoms.
• 1973 – pirmasis Europos sąjungos plėtimasis.
• 1979 – pirmi tarptautiniai rinkimai į Europos parlamentą.
• 1981 – antrasis Europos sąjungos plėtimasis.
• 1985 – Šengeno sutarties pasirašymas.
• 1986 – Vieningas europinis aktas.
• 1992 – Mastrichto sutartis.
• 1999 – Vieninga Europos valiuta – Euras. ( Grynieji nuo 2002 )
• 2004 – Europos sąjungos konstitucijos pasirašymas (neįsigaliojo)
• 2007 – sutarties pasirašymas dėl reformacijos Lisabonoje
• 2007 – Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderiai paskelbė apie naujos organizacijos sukūrimą – Viduržemio sąjunga.

Kai kuriuose Europos valstybėse tam tikri įstatymai nevienodai galioja:

• Didžioji Britanija ir Islandija pasirašė Šengeno apribotos narystės sutartį. Didžioji Britanija nepanorėjo įstoti į Euro zoną.
• Danija ir Švedija taipogi atsisakė Euro valiutos.
• Suomija, Ispanija ir Švedija nėra Europos sąjungos nariais, tačiau įeina į Šengeno zoną.
• Juodkalnija ir Kosovas nėra nei ES nei Šengeno sutarties nariais, tačiau Euras yra oficialioji valiuta.

Europos sąjungos organizacinė struktūra

Europinė Taryba

Europos sąjungos aukščiausias politinis organas, kurio sandaroje yra valstybių vyriausieji, jų pavaduotojai – užsienio reikalų ministrai. Europinės Tarybos nariu yra Europos Komisijos pirmininkas. Šios tarybos įkūrėju yra Prancūzijos prezidentas Šarlis De Golis. Idėja – Europos sąjungos lyderių neformalių susitikimų pravedimas. Neformaliniai susitikimai buvo vedami pradedant nuo 1961 m.

Taryba nustato Europos sąjungos vystymosi pagrindinę strategiją. Politinės integracijos generalinės linijos valdymas – pagrindinė Europinės Tarybos misija. Kartu su ministrų taryba Europinė taryba turi politinę funkciją, kuri įgalioją keisti Europos integracijos sutartys. Tarybos posėdžiai būna ne mažiau negu du kartus į metus – arba Briuselyje, arba pirmininkaujančioje valstybėje, valstybės narės pirmininkaujančiojo atstovo akivaizdoje, kuris tuo metu yra vyriausiasioje Europinėje Taryboje. Posėdžiai trunka dvi dienas.

Tarybos nutarimai svarbus juos palaikančioms valstybėms. Europinę Tarybą reikėtų skirti nuo ES tarybos ir nuo Europos tarybos.

Europos Komisija

Europos Komisija – aukščiausias organas Europos sąjungos vykdomosios valdžios. Susideda iš 27 narių, po vieną nuo kiekvienos valstybės narės. Vykdant savo įgaliotus veiksmus jie yra nepriklausomi, dirba tik ES interesais, neturi teisės užsiiminėti bet kokia kita veikla. Valstybės-nariai neturi teisės įtakoti Europos Komisijos narius.

Europos Komisija susiformuoja kas penkerius metus sekančiu būdu. ES Taryba vyriausiųjų valstybių lygmenyje, siūlo kandidatūrą į Europos Komisijos pirmininką, kuri yra patvirtinama Europos parlamentu. Toliau, ES Taryba kartu su kandidatu į Komisijos pirmininko postą sudaro siūlomą Europos Komisijos sudėtį atsižvelgiantis į valstybių narių reikalavimus.
” Kabineto ” sudėtis turi būti patvirtinta Europos parlamentu ir galutinai patvirtintas ES Tarybos. Kiekvienas Komisijos narys atsako už tam tikrą ES politikos sferą ir viršininkauja atitinkamam skyriui ( Generalinis Direktoriatas ).

Komisija turi svarbų vaidmenį kasdieninio gero ES darbo užtikrinime, kuris yra nukreiptas pagrindinėms sutartims įsigalioti. Jinai atstovauja su teisėtvarkos iniciatyvomis, o po įsigaliojimo kontroliuoja sutartis, kad jos būtų įgyvendintos. ES teisėtvarkos pažeidimo atveju, Komisija gali panaudoti sankcijas, taipogi kreiptis į teismą. Komisija turi autonomines teises įvairiose politikos srityse. Komisijos pagrindinėmis darbo kalbomis yra anglų, prancūzų ir vokiečių. Būstinė Europos Komisijos yra Briuselyje.

Europos Sąjungos Taryba

Europos sąjungos Taryba arba neoficialiai, ” Ministrų taryba “, turi eilę funkcijų kaip vykdomųjų taip ir teisėtvarkos, o todėl neretai yra interpretuojama kaip esminis institutas Europos Sąjungos lygmenyje sprendimų priėmimo procese.

Buvo įsteigtas 1952 metais ir prišauktas išlyginti Europinė Komisiją. Tačiau, šitų organų kompetencijos aiškiai padalytos. Jeigu Europinė Komisija turi daugiau administracinių teisių, tai Ministrų Taryba pirmininkauja politikoje. Taryba turi didžiausią vertę Europos integracijoje, kur sprendimų priėmimas yra tarptautiniame lygmenyje. Struktūros terminologijoje Mastrichto sutartyje galima pasakyti tai, kad Taryba labiausiai kompetetinga tuose klausimuose, kurie gali būti priskirti antrajai arba trečiajai Europos integracijos atramai. Taryba ES įeina į Europos sąjungos teisėtvarkos valdžios institutų korpusą.

Europos Parlamentas

Europos Parlamentas susideda iš 785 deputatų, tiesiogiai išrenkamų valstybių narių piliečiais penkeriems metams. Europos Parlamento pirmininkas yra išrenkamas 30 mėnesiams. Europos parlamento nariai yra apjungiami neatsižvelgiantis į tautybę, bet į politinę sritį.
Europos parlamento pagrindinis uždavinys – ES biudžeto patvirtinimas. Be to, praktiškai bet kuris ES Tarybos nuosprendis reikalauja arba parlamento pritarimo, arba užklausimo dėl pastarojo nuomonės. Parlamentas kontroliuoja komisijos darbą ir turi teisė jo išgrupavimo.

Parlamento pritarimas yra reikalaujamas ir priimant į sąjungą naujus narius, o taipogi susitarimams dėl narystės ir prekybinių susitarimų su trečiomis šalimis. Paskutiniai Europos parlamento rinkimai buvo 2004 metais. Europos parlamentas turi plenarinius posėdžius Strasburge ir Briuselyje.

Europinis teismas

Europinis teismas (oficialus pavadinimas – Teismas Europinių bendrijų ) turi posėdžius Liuksemburge ir yra teisminiu organu ES aukščiausios instancijos. Teismas reguliuoja nesusitarimus tarp valstybių-narių; tarp valstybėmis-narėmis ir pačia Europos sąjungos.; tarp ES institutų; tarp ES ir fiziniais arba juridiniais asmenimis. Teismas duoda nuosprendžius pagal tarptautinius susitarimus; jis taipogi ikiteisminius nuosprendžius nacionaliniams teismams paprašius dėl interpretacijos tam tikrų susitarimų ir teisės normatyvinių ES aktų. Teismo nuosprendžiai yra būtini įvykdymui visoje ES teritorijoje.

Atsižvelgiantis į Mastrichto sutartį teismui suteikta teisė priskirti baudas valstybėms-narėms, kurie nevykdo jo nurodymus.
Teismas susideda iš 27 žmonių (po vieną nuo kiekvienos valstybės-narės ) ir aštuonių generalinių advokatų. Jie priskiriami šešerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęsimas. Kiekvienus trejus metus yra atnaujinama pusė visų teisininkų sudėtis.
Teismas sužaidė didžiulį vaidmenį teisei ES įsitvirtinimui.

Auditorių palata

Auditorių palata sukurta 1975 metais auditiniam patikrinimui ES biudžeto ir jo struktūrų. Sudėtis. Palata susideda iš valstybių-narių atstovų. Jie išrenkami Taryba vieningu sprendimu šešeriems metams ir visiškai nepriklausomi savo veiksmuose.

Funkcijos:

• Tikrina ES pelno ir nuostolių ataskaitas ir visus jos institutus ir organus, kurie turi priėjimą prie ES fondų.
• Seka finansų valdymo kokybę.
• Po kiekvienų finansinių metų pasibaigimo sukuria ataskaita apie savo darbą, o taipogi duoda Europos parlamentui ir Tarybai išanalizuotus duomenis arba pastabas dėl atskirų klausimų.
• Padeda Europos parlamentui kontroliuoti Europos sąjungos biudžeto vykdymą.

Europos Centrinis bankas

Europos Centrinis bankas įsteigtas 1998 metais iš vienuolikos ES šalių, kurie įeina į Europos zoną ( Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Islandija, Italija, Austrija, Portugalija, Suomija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas ). Graikija, kuri įvedė Eurą nuo sausio 1 2001 metais, tapo dvyliktąją šalimi euro zonos.

Europos investicinis bankas

Europos investicinis bankas įsteigtas atsižvelgiantis į susitarimą, bazės kapitalo pagrindu, kuris buvo pateiktas valstybių-narių. EIS turi funkcijas komercinio banko, funkcionuoja tarptautiniuose finansinėse srityse, teikia kreditus valstybių-narių struktūroms.

Ekonominis ir socialinis komitetas

Ekonominis ir socialinis komitetas – konsultacinis ES organas. Sukurtas remiantis Romos sutartimi. Sudėtis. Susideda iš 344 narių, vadinamų patarėjais.
Funkcijos. Konsultuoja Tarybą ir Komisiją dėl socialinių ir ekonominių ES politikos klausimų. Reprezentuoja įvairias ekonomikos ir socialinių grupių sferas.

Regionų komitetas

Regionų komitetas yra konsultaciniu organu, kuris aprūpina regionalinių ir vietinių administracijų atstovybę ES darbe. Komitetas įsteigtas remiantis Mastrichto sutartimi ir veikia nuo 1994 kovo mėnesio. Susideda iš 222 narių, atstovaujančių regionalinius ir vietinius organus, bet visiškai nepriklausomus savo pareigų vykdyme. Narių kiekis nuo kiekvienos šalies toks pat, kaip ir Ekonominiame ir Socialiniame Komitete. Kandidatūros nustatomos Taryba vieningu nutarimu pasiūlytu valstybėmis narėmis ketverių metų laikotarpiui. Komitetas išrenka iš savo narių pirmininką ir kitus asmenys laikotarpiui ant dviejų metų. Po priėmimo į ES naujas valstybes-nares, komiteto skaičius neviršys 350 žmonių.

Funkcijos. Konsultuoja Taryba ir Komisija ir duoda nuosprendžius dėl klausimų, kurie liečia regionų interesus. Plenarinės sesijos vyksta Briuselyje penkis kartus į metus.